- rymėti
- 2 rymė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. darytis romėnu.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
rymėti — 1 rymėti, ėja (rymi Rš), ėjo Dgč žr. rymoti 1: Stovėjo egliutelė viduj žalios girelės, stovėdama rymėdama su vėjeliu rūsčiai kalba (d.) Prng. Ko teip rymi, sesutele, ant baltų rankelių? (d.) Rš. Sesiutėlė jaunuolėlė rūteles ravėjo, o bernelis… … Dictionary of the Lithuanian Language
nurymėti — 1 nurymėti RD179 žr. nurymoti 3: Sesė, brolelio belaukdama, kieme kalnelį prastovėjo, aukso tvorelę nurymėjo NS495. rymėti; nurymėti; prarymėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prarymėti — 1 prarymėti žr. prarymoti: 1. Aš miegelio nemiegojau, an žirgelio prarymėjau LMD(Ml). Ilgai jis prarymi J.Paukš. 2. Prarymėjom prarymėjom baltąsias rankeles (d.) Užp. 3. Motinelė prarymėjo aukso tvorą Tvr. Kieme kalnelį prastovėjo, aukso tvorelę… … Dictionary of the Lithuanian Language
rymėjimas — sm. (1) → 1 rymėti: Tai man ne sėdėjimas aukso krėslely, tai man ne rymėjimas baltam stalely LTR(Slk) … Dictionary of the Lithuanian Language
surymėti — 2 surymėti intr. tapti romėnu: Prisisavino ir priėmė rymėnų kalbą arba surymėjo LTIII177(Bs). rymėti; surymėti … Dictionary of the Lithuanian Language